driūžlė

driūžlė̃ sf. (4) žr. driūžė: Per tavo švarko nugarą eina driūžlė̃ Rs. Par to megztinio krūtinę eina driūžliùkės Jrb. Jo kelnės juodos, tik baltoms driūžlė̃ms Jrb. Nelygus vasarojus – driūžlė̃ms sužėlęs Vdžg. Bus lytaus – bitės driūžlė̃ms (virtinėmis) eina į avilį Vdžg. Kam sudraskei skarutę į driūžlès! Skr. Ir man atpjauk lašinių driūžlẽlę Jrb. Kraujas per drabužius driūžle varva rš. ║ siūlė: Švarko visos driū̃žlės iširo Gr.